Etikos įtraukimas į vertimo studijų programas

Šaltinis: www.manypixels.co

Dr. Joss Moorkens, Dublino miesto universitetas, Taikomųjų kalbos ir tarpkultūrinių studijų mokykla

Vis labiau sutariama dėl etiško mokymo universitetų programose svarbos. Kalbant plačiau, auga susidomėjimas universaliaisiais įgūdžiais. Tai tarpdisciplininiai įgūdžiai, kurie taikytini daugelyje situacijų bei sričių ir gali būti naudingi visiems absolventams. Neseniai Dublino miesto universitete sukūrėme tokių įgūdžių mokymosi pasiekimų rinkinį, apimantį ir etišką sprendimų priėmimą. Europos vertimo raštu magistro studijų tinkle šiuo metu peržiūrime vertimo kompetencijų sistemą, kuri bus naudojama kitame programos paraiškų teikimo etape. Tarp svarstomų svarbių aspektų yra ir etikos įtraukimas.

Anksčiau etika vertimo sektoriuje dažniausiai buvo suvokiama kaip taisyklės ir gairės, taikomos atskiriems vertėjams arba vertimo įmonėms. Etikos srityje tai vadinama deontologiniu požiūriu į etiką ir gali būti naudinga skatinant priimti tinkamus sprendimus ir signalizuojant apie patikimą ir profesionalų elgesį. Vis dėlto gairės negali apimti kiekvienos situacijos ar galimo atvejo, todėl turime kitų etikos priemonių ir teorijų, kurios padeda priimti geresnius etinius sprendimus. Pavyzdžiui, konsekvencialistinis (pragmatinis) požiūris verčia apsvarstyti daugumai žmonių geriausią rezultatą, suinteresuotųjų šalių teorija naudinga galvojant apie skirtingas žmonių grupes, kurias paveiks sprendimas, rūpestingumo etika skatina sutelkti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus žmones, o dorybių etika suteikia pavyzdinių dorybių rinkinį, kuris gali padėti mums klestėti kaip žmonėms, atskirai arba kaip organizacijos nariams.

Technologinėms priemonėms, kurias naudojame kiekvieną dieną, tobulėjant, vis labiau auga suvokimas apie technologijų etines problemas. Winner (1983) rašė apie tai, kaip technologijos sukuria savo pasaulius, o Kranzberg (1986) teigė, kad technologijos – nei geros, nei blogos, bet nėra ir neutralios.

Šių laikų straipsniuose apie technologijų etiką nagrinėjami socialiniai ir politiniai kontekstai ir sąveika su galios interesais, siekiant nustatyti etines problemas, kurios dažnai yra susijusios su mašinų mokymusi ar dirbtinio intelekto taikymu. Mašinų mokymosi sistemos ieško duomenų sekų ir remdamosi šia analize daro prognozes. Jos veikia pagal padarytas išvadas, o ne pagal tiesioginę komandą, todėl rezultatai gali būti neskaidrūs, šališki ir nenuspėjami. Tyrėjai aptiko mašinų mokymosi sistemų klaidų ir šališkumo tokiose srityse kaip veido atpažinimas, teksto kūrimas ir mašininis vertimas.

Dabartinės mašininio vertimo sistemos paprastai remiasi didžiuliais vertimo duomenų tekstynais, todėl kyla duomenų nuosavybės, duomenų saugumo ir duomenų srities raštingumo problemų. Venuti apie vertimo autorių teises rašė dar 1998 m., puikių įžvalgų apie tai pateikta ir „Bird and Bird“ ataskaitoje (Troussel ir Debussche, 2014), tačiau vertimo duomenų nuosavybė ir valdymas, be abejo, dar niekada nebuvo tokie svarbūs kaip neuroninio mašininio vertimo epochoje. Europos Sąjunga nustatė asmens duomenų naudojimo ir pakartotinio naudojimo apribojimus ir padarė viešai finansuojamus ES vertimo duomenis prieinamus visame pasaulyje, tačiau privačiai finansuojamų vertimų rengimas ir pakartotinis naudojimas paprastai yra ribotas.

Tokie projektai kaip būsima Bendroji Europos kalbų duomenų erdvė (angl. Common European Language Data Space) padės demokratizuoti prieigą prie duomenų, tačiau nesant reikiamos kompiuterinės įrangos kompiuterinės galios ir technologinių įgūdžių ne visi galės maksimaliai išnaudoti tokių kalbos duomenų teikiamą naudą. Yra ir daug kitų etinių klausimų, susijusių su žmogaus ir mašininiu vertimu, pavyzdžiui, rizika ir atsakomybė neteisingo vertimo ar duomenų pažeidimo atveju, išlaidos kompiuteriniams pajėgumams ir su tuo susijęs išmetamo anglies dioksido kiekis, šališkumas ir klaidingas rezultatų pateikimas ir sąžiningos darbo sąlygos iš dalies automatizuoto vertimo darbo procese.

Kalbant apie dirbtinio intelekto naudojimą sektoriuje, vertimas gali būti laikomas kanarėle anglies kasykloje. Pakartotinės apklausos (pvz., Pielmeier ir O'Mara, 2020) rodo, kad daugiau kaip 70 proc. profesionalių vertėjų raštu yra laisvai samdomi darbuotojai, o tai – didesnis rodiklis nei daugelyje kitų pramonės šakų, todėl sunku efektyviai veikti kolektyviai, net ir profesinėse organizacijose. Retrospektyvinės analizės rodo, kad mašininio vertimo postredagavimas pastaraisiais metais sudarė maždaug 4 proc. metinės vertimų apyvartos (žr. CSA Research, 2019) nuolat augančiame sektoriuje, tačiau tikriausiai galima daryti prielaidą, kad jis naudojamas kaip pagalbinė priemonė didesnei vertimo darbų daliai. Tikimasi, kad mašininis vertimas – pagrindinė dirbtinio intelekto taikymo sritis – ateinančiais metais labiau išsiverš į priekį (ELIS Research, 2022). Taip pat pastebime naujų bandymų naudoti dirbtinį intelektą tokiose vertimo sektoriaus srityse kaip kokybės vertinimas, laisvai samdomų vertėjų samda ir nuspėjamoji kainodara. Todėl svarbu, kad vertimo studijų absolventai, kaip būsimi sprendimų priėmėjai, būtų pasirengę apsvarstyti etinius savo sprendimų aspektus ir poveikį, remdamiesi žiniomis apie teorinę ir taikomąją etiką kartu su vertimo ir technologinėmis kompetencijomis. Etiškas sprendimų priėmimas yra ne tik naudingas sektoriaus (ir mūsų programų) tvarumui aspektas, bet ir vertingas įgūdis, kurį galima taikyti kituose sektoriuose ir situacijose, absolventams kuriant savo karjerą vis dinamiškesnėje darbo aplinkoje.

Naudingi šaltiniai apie vertimą ir etiką:

Kenny, Dorothy (Ed.) 2022 (forthcoming) Machine translation for everyone: empowering users in the age of artificial intelligence. Berlin: Language Science Press.

Koskinen, Kaisa and Nike K. Pokorn (Eds.) 2021. The Routledge Handbook of Translation and Ethics. Abingdon: Routledge.

Parra Escartín, Carla and Helena Moniz (Eds.) 2022 (forthcoming). Ethics and Legal Issues in Machine Translation. Berlin: Springer.

Pym, Anthony. 2012. On translator ethics: Principles for mediation between cultures. Amsterdam: John Benjamins.

Nuorodos

CSA Research. 2019. The Largest Language Service Providers: 2019. Boston: CSA Research.

ELIS Research. 2022. European Language Industry Survey. Brussels: ELIS Research.

Kranzberg, Melvin. 1986. “Technology and History: “Kranzberg’s Laws.” Technology and Culture 27:544–560.

Pielmeier, Hélène, Paul O’Mara. 2020. The State of the Linguist Supply Chain. Boston: CSA Research. https://insights.csa-research.com/reportaction/305013106/Toc

Troussel, Jean-Christophe and Julien Debussche. 2014. Translation and Intellectual Property Rights (Report by Bird & Bird for the European Commission DG Translation). Luxembourg: Publications Office of the European Union.

Venuti, Lawrence. 1998. The Scandals of Translation. Abingdon: Routledge.

Winner, Langdon. 1983. “Technologies as Forms of Life”. In: Cohen R. S., Wartofsky M. W. (Eds.) Epistemology, Methodology and the Social Sciences. Reidel, Dordrecht, pp. 249–263.