Studentai ir jų vaidmuo terminologijos duomenų bazės projekte

Kuo ilgiau studijuoju vertimą žodžiu, tuo labiau suvokiu jo sudėtingumą. Nepakanka laisvai kalbėti užsienio kalba – būtina greitai prisitaikyti prie situacijos ir turėti profesionalaus oratoriaus gebėjimų. Vertimo žodžiu studentams atitikti šiuos reikalavimus nelengva, bet reikėtų nepamiršti gero pasiruošimo svarbos – jis ypatingų įgūdžių nereikalauja ir gali tapti lemiamu veiksniu daugelyje situacijų. Tokiose situacijose labai svarbus žodynėlis - priemonė, kuria dažnai naudojasi ir vertėjai žodžiu, ir vertėjai raštu.

Aš žodynėlius dažniausiai naudoju versdama žodžiu. Stengdamasi išvengti neteisingos ar netikslios informacijos, netikrumo dėl savo verčiamo teksto, visada iš anksto susirasdavau visus nežinomus žodžius, susijusius su man paskirta tema. Vis dėlto šie žodžių sąrašai su atitikmenimis kita kalba vargu ar gali būti laikomi tinkamu žodynėliu. Kiek vėliau, kai studijuojant mums buvo liepta susikurti tokį žodynėlį, sužinojau, kad tam reikia ypatingo kruopštumo. Baigus užduotį, mums, Karolio universiteto Vertimo studijų instituto studentams, buvo pasiūlyta pasidalyti savo žodynėliais su Čekijos vertėjų raštu ir žodžiu sąjunga (čekų k. — Jednota tlumočníků a překladatelů, JTP). Mainais už tai gavome prieigą prie daugybės JTP saugykloje saugomų žodynėlių, kurie apima įvairias temas ir kuriuos kūrė ne tik mūsų instituto studentai, bet ir profesionalūs vertėjai žodžiu. Pamaniau, kad tai puiki idėja, ir nedvejodama pasiūliau savo projektą. Nors vis dar buvome studentai, jutau, kad mūsų darbas pripažįstamas ir vertinamas. Tada dar nežinojau, kad JTP pradėjo vykdyti projektą, kuriuo siekiama sukurti didelę ir centralizuotą terminų bazę, naudojant jau turimų žodynėlių rinkinį. Taip pat nežinojau, kiek instituto studentų iš tikrųjų buvo įsitraukę į šią iniciatyvą.

Tik 2021 m. spalį tapau viena iš studenčių, dirbančių terminologijos duomenų bazės projekte. Nors projektas pradėtas 2019 m., jau atliktų darbų apimtis – įspūdinga. Iš pradžių projekte buvo kiek daugiau nei tūkstantis žodynėlių, kuriuos reikėjo surūšiuoti atsižvelgiant į tai, ar juos galima redaguoti, ar ne, o vėliau konvertuoti į bendrą formatą, kad būtų lengviau importuoti į centralizuotą duomenų bazę. Nepaisant daugelio sugadintų ir dar kol kas nekonvertuotų failų, prieš mane dalyvavę studentai sugebėjo ištraukti apie 500 tinkamų naudoti žodynėlių „Word“ arba „Excel“ dokumentuose. Be to, jie parengė instrukcijas, kaip žodynėlį redaguoti, kokia informacija turėtų būti įtraukiama. Be originalo ir vertimo kalbos, žodynėlyje turi būti nurodomas autoriaus vardas ir pavardė, žodynėlio paskirtis ir konkrečios temos, pateikiamos apibrėžtys, gramatinė informacija ir kt. Instrukcijos buvo paskelbtos JTP interneto svetainėje, kad žodynėlio redagavimo procesas būtų standartizuotas. Nuspręsta, kad visi žodynėliai turi būti konvertuojami į tam tikro formato „Excel“ failą – tam buvo sukurtas pavyzdinis dokumentas.

Pirmasis tikslas buvo aiškus – suredaguoti visus „Word“ arba „Excel“ dokumentuose esančius žodynėlius. Tai buvo ilgalaikė užduotis, tad estafetę perėmė nemažai studentų, o dabar dėl jų stropaus darbo liko tik 45 žodynėliai, kuriuos dar reikia konvertuoti. Taigi dabar turiu konvertuoti likusius žodynėlius, o vėliau – atlikti maždaug 437 PDF failų koregavimą ir redagavimą. Iki užduoties pabaigos dar toli gražu, tačiau tokių studentų kaip Tereza Hamáková, Anastasia Choporová ar Ondřej Drobil, dirbusių šiame projekte prieš prisijungiant man, dėka esame vienu žingsniu arčiau naudingos priemonės, kuri padės visiems vertėjams žodžiu, įdiegimo. Priemonė pravers ne tik jiems. Įdiegus funkciją, kuri leis eksportuoti terminologiją į CAT įrankių skaitomą formatą, duomenų baze galės naudotis ir vertėjai raštu.

Vertėjams žodžiu norint pasiruošti darbui reikia žodynėlio, o vertėjai raštu tikriausiai dar labiau vertintų pateikiamus atitikmenis. Jų tikslas visai kitoks nei vertėjų žodžiu, nes jie turi galybę laiko ieškoti tobuliausio originalo teksto atitikmens. Jie, kaip ir aš, gali patvirtinti, jog praleidžia valandų valandas ieškodami tinkamo termino. O jį, pasitelkiant naująją duomenų bazę, bus galima rasti vos per kelias sekundes – tai turėtų itin pagelbėti verčiant teisinius, ekonominius ar medicininius tekstus. Terminologijos duomenų bazė –dar vienas projektas, išryškinantis glaudų vertimo raštu ir žodžiu ryšį, besivystantį dėl nuolatinio bendradarbiavimo. Juk kiekvienas žodynėlis pagrįstas vertimu.

Šiam projektui taip pat būdingas bendradarbiavimas ir komandinis darbas – nuo studentų, redaguojančių ir sudarančių žodynėlius, iki vertėjų sąjungai priklausančių profesionalių vertėjų raštu ir žodžiu, daugelis kurių aktyviai ir nuolatos remia institutą, netgi savanoriškai padeda studentams. Viliuosi, kad abi institucijos ir toliau puoselės šiuos santykius. Kaip būsimoji vertėja žodžiu ir raštu, tikiuosi, kad naujų žodynėlių, iš kurių būtų galima semtis įkvėpimo, poreikis bus visada.